žieminis

žiemìnis, -ė adj. (2) K, Š, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ, Mlk, žiẽminis (1) Brš, Vlk, Rud; SD452, S.Dauk, Sut, M, ŽŪŽ79 1. Q256, Bgt, Krsn, Dglš išbūnantis, ištveriantis per žiemą (apie augalus, vaisius ir pan.): Žieminė mirta KlvK82. Žiemìnis ąžuolas paliekta su lapais lig pavasario Trk. Žiemìnis obalys yra kietas J. Akutės žieminės, žiemkentinės LTII440. Žieminė smilga rš. Vasariniai, ne žiemìniai obuoliai Krs. Tie žiemìniai obulai dar laikės, bet turėjo teip skabyti i dėlioti Sd. Žiemìniai kiečiausi obuoliai kai akmenai Klt. Obuolių bus: ana žiemìnė [obelis] pilna Jrb. Mūsų žiẽminės grūšnios labai sprangios Skrb. Žmonys augina žieminiùs česnakus, aš anų neauginu, nepatinka Grz. Česnakų žiemìnių turim Dv. Bitelės ema medų ir iš žiemìnių čibulių – pilni žiedai Slm. Paunksnėj nelabai kas ir augdavo, kvietkai kokie, tai žieminiùs kokiuos kvietkus pasodini Kp. Žiemìnė rožė – strajaus kvietka ta Yl. Žiemìnės uogos raudonos Šlčn. Dobiliukų, lelijų, šalavijų sėji – tai čia žiemìniai žolynai Sug. Žiemìniai kopūstai tankesni, vasariniai reti, baltesni Pv. Žiemìniai karkleliai ryto (rytą) labai kvepia DrskŽ. Sodinant žieminį gvaizdiką, reikia papilti po šaknim avižų, tai geriau augs LTR(Nj). Bulvinė saulėgrąža, topinambas, arba žieminė bulvė T.Ivan. Itoj žieminój jurgina Dv. 2. F, S.Dauk, Amb, LL135, ŽŪŽ160, Rt, Dbč, Nmj, Grv sėjamas rudenį ir duodantis derlių kitais metais (apie javus): Pūras visurtinis žieminis P. Pūrai, tie vadinami žiemìniai kviečiai, liuob geriau derės Yl. Vasariniai kviečiai, o žiemìniai pūrai buvo Rnv. Itai javas žiemìnasai, reikia rudenį sėt Lz. Kviečius sėjom žieminiùs Lk. Pas mumis yr žiemìniai kviečiai, kaip i rugiai Vkš. Kulti jau iškūlėm žieminiùs [javus] Jnšk. Mūsų tokia žemė, kad žiemìniai [javai] geriau augdavo Svn. Būtinai jau reikia nupjaut prieš Lauryną kviečiai žiemìniai Kp. Žiemìnių kviečių daug sėdavom, daugiau neg rugių Skp. Kviečiai žiemìniai ažudera ir grūdas didesnis kap vasarinių Ign. Žieminiai kviečiai yra lapingesni už žieminius rugius J.Krišč. | Žiemìniams šiaudams, vasarojui, klausyk, būdavo klojimas Jrb. 3. žiemą atsiradęs, augęs, išmitęs ir pan.: Žiemìnis paršelis lengviau pasiduoda nušeramas Šts. Žiemìnį paršiuką pienu girdau Vdš. To žiemìnio [paršo] rietai abudu tebė[ra] Trk. Pjovėm vieną žiemìnį ir du prylaidu Kv. Žiemìnių po du pasipjaunam Krkl. Šituodu viedru nunešk žiemìnėms Žvr. Mūsų žieminíejai jau pradeda augt ir ėst geriau Grv. Tų žieminiùkų nepirko, netiko Erž. Kai saulė pagrįžta, teliokai šitie žiemìniai auga, kojos pasdaro storiausios, kai kuolai Klt. 4. Pns žiemą gautas, įgytas, padarytas, pagamintas, paruoštas: Tas šeško kailis žiemìnis, dėl to i brangesnis Jrb. Žiemìnė geresnė [vilna], pavasario – ne tokia Lš. Valstiečiai, norėdami turėti paprastų avių ilgesnę vilną, kirpdavo du kartus per metus ir vilnas vadindavo pavasarinėmis ir žieminėmis rš. Žieminis lūšies kailis yra gana gražus, šiltas ir patvarus rš. Do tik dabar (rudenį) išvežė žieminès trąšas Klt. 5. žiemą atliekamas, daromas, vykstantis: O tai ką gi, darbai žiemìniai gi vyrų – pančiai vyt Sld. Žieminė [augalo] ramybės būklė BTŽ 356. Žieminis skiepijimas BTŽ384. Žieminė lietuvių šventė Tilžėje buvo 18 vasario 1912 metais Vd. | Nuo 1649 m. buvo įvesti mokesniai, vadinami žieminiais A.Janul. 6. ZtŽ, Kt, Tt, Vkš, Skrb, Pl, Dglš, Klt, Mrc žiemą nešiojamas, dėvimas: Neturėjau aš nė žiemìnio [palto], nė nieko, tik kalnius Vdn. Juk vaikas plikas, drobužių žiemìnių reik Klm. I žiemìnę barvą su kailiniais pasiūdins už metų darbą Gršl. Apsimaunu žiemìnę kepurę kareivišką su ausimis Trk. Skareles tai megzdavom žieminès Alz. Žieminės vyžos buvo pamušamos po oda pakuline pyne ar milu rš. Kuparuos žieminès kokias [drapanas] sudeda, kur nevilki Kp. Tupi svotas kamine su žiemine kepure LTR(Lp). Neturiu kalnieriaus žieminiùko Erž. Žieminùką paltą jei norėjai pasisiūdyt, reikėjo parduot tris bekonus Gž. | Daugiau žiẽminio nieko neturiu Ėr. ║ labai šiltai apsirengęs: Ko tu toks žiemìnis, a šalčio bijai? Krš. 7. LL323 priskiriamas žiemai: Jei žiẽminiai [mėnesiai] – pigiau, jei vasariniai – brangiau moka [samdiniui] Grv. Statytiniai medžiai turi būti kertami žiemos laike; vieni tam darbui skiria keturius žieminius mėnesius, kiti gi vėl šešius A1884,56. Ir mėnesiuose žieminiuose reik laiks nuo laiko pareiti par avilyną prš. ║ būdingas žiemai: Gali pasitikti pavasariop staigiai giedrota ir atimti augymėms žieminę drėgmę S.Dauk. Žieminio lietaus srityje, [Afrikos] šiaurės pakraštyje, augalų gyvenimas pasireiškia daugiau žiemos metu LEI43. Apsnignojusi, baltuo[ja], tikras žiemìnis oras End. | prk.: Gražus vyras – antakiai žiemìniai Jrb. ^ Kad tave žieminis perkūnas trenktų (muštų LTR(Srj)! LTR(Pns). 8. E, Rud naudojamas žiemą: Turi tinklų, bradinių žiemìnių, tuos stato [žiemą] Sn. Žieminė blizgė Ant. Žiemìnių langų išėmimas BŽ86. Žieminė pasaga rš. Žieminė damba, žieminis pylimas ŽŪŽ53. Dabar žiemìniai pylimai, ir potvynis seniai bebuvo Rsn. Žiemìnį prūdelį aš pats buvau savo jėga kasęs LKT47(Trkn). 9. N, Gd, Šll žiemamitys: Žiẽmines kiaules mėšlu penėjo Sem. Mūrį apdegsi pelų, primurdysi toms žiemìnėms kiaulėms šerti End. Tą paršą peni ne tep kap penimį, ale kap žiemìnį Pv. Vieną paršą pavasarį pirkau, o kitas – žieminùkas Rs. Žieminiùką kad pasiliktum paršiuką, jau būtų lašiniai Erž. ^ Žviegi kaip kiaulė žiemìnė Krš. Guliu išsiplėtusi kaip žiemìnė kiaulė Krš. Penamoji kiaulė nėkumet nežino, ko žiemìnė žviega Kl. 10. R168, MŽ359, D.Pošk, Sut, N šiaurinis: Kažin ar grįšiu, maž tę supūsiu, žieminių gudų pusėj A.Baran. Žieminė senosios Žiemgalos dalis ilgainiui pasidarė latviška, o pietinė – lietuviška K.Būg. Žieminiai vakariečiai kairiuoju Nemuno pakraščiu siekia iki Slavikų J.Balč. Poliu yra du: vienas vardu žieminis, o kitas – pietinis A1884,210. Kelionė po žieminę Afriką buvo pavojinga rš. | Kad nebūtų žiemìnio kambario, būtų ankšta Rm. Kad saulės mažiau gauna, tai žiemìnė medžių pusė apsamanijus daugiau Jrb. | Dar, rodos, vasara būt, o jau žiemìnis vėjas pučia Gs. Žiemìnis vėjas, šalta DrskŽ. Ne žieminis (ne žiemos) [vėjas], ale iš žiemìnės pusės, iš šaltos Ck. Žiemìnis vė[ja]s puta, atšals Krš. Žiẽminis [vėjas] šaltas, sniegas [rodosi] Kr. Spirgina vėjas žiemìnis šaltas, dažnai jau krinta sniegelis baltas BM441. Tegul daro pijokėliui [vartelius] žieminis vėjelis LTR(Ob). Žieminis vėjas, pagriebęs jo (Vincuko) balsą, skrido plačiais laukais ir siaubiančiomis lauke pūgomis J.Sav. 11. KlG61, Nd, Krg žr. 1 žeminis: Žiemìnis ir yr geras vė[ja]s, galiam ilgiau žvejoti Klp. 12. prk. užkietėjęs: Žiemìnis pypkorius buvo iš pryauglystos Rdn.